Skleroterapija

Ką reikėtų žinoti apie skleroterapiją pirmiausiai:

• klinikoje naudojamas moderniausias venų šakų lokalizavimui skirtas lazeris „ACCUVEIN“ Dažnai užtenka vienos ar kelių injekcijų.

• iki šiol nr.1 pasaulyje venų šakų ir kapiliarų gydymui;itin efektyvus smulkių šakų, kapiliarų gydymui;
• šiuo metu retai naudojamas venų stambiųjų kamienų gydymui, nes turime efektyvesnius būdus;
• dažnai reikia ne vienos procedūros;
• Lietuvoje dažniausiai naudojamas vaistas Aetotoxisclerol , gaminamas Vokietijoje;
• naudojama putų technika leidžia padidinti vaistų tūrį ( naudojama apie 2 ml vaisto);
• putų technika netinkama smulkiųjų kapiliarų gydymui, naudojamas skystis;
• neapsigaukite: lazeris efektyvus stambiųjų venų kamienų gydymui, o ne šakų ar kapiliarų gydymui.

Kojos – moters puošmena. Tačiau ne viena moteris jas slepia po ilgais sijonais ir kelnėmis. Kodėl? Priežastis paprasta – kojas išmargino venų voratinklis ar išsiplėtusių venų mazgai. Venų sienelės gali silpnėti ir plėstis dėl daugelio priežasčių. Svarbiausios yra šios:

• genetinės. Paveldimumas turi didelės reikšmės – jei venų ligomis sirgo senelė ir mama, didelė tikimybė, kad sirgs ir dukra;
• hormoninės. Moters gyvenime būna laikotarpių, kai kraujyje padaugėja estrogenų. Tai brendimas, nėštumas, kontraceptinių vaistų vartojimas;
• traumos. Venų pažeidimų gali atsirasti po sumušimų, buvusių pjautinių žaizdų, chirurginių procedūrų.

Populiariausi išsiplėtusių venų gydymo būdai yra operacija ir užakinimas (skleroterapija).

Voratinklinių venų užakinimas, arba skleroterapija, – tai procedūra, per kurią į veną švirkščiama sklerozuojančiųjų vaistų.

Ar jie nesutrikdo kojos kraujotakos?
Ne, nes pažeista vena nėra gyvybiškai būtina (išsiplėtusiose venose kraujas ir pradeda kauptis dėl sumažėjusio venų vožtuvėlių elastingumo, o voratinklinėmis venomis, esančiomis arti odos paviršiaus, lėtai tekantis kraujas jau yra atidavęs deguonį). Po skleroterapijos pažeistoji vena užanka, o kraujas ima tekėti kita vena. Prieš šią procedūrą būtina pasitarti su savo gydytoju, kad gydant išsiplėtusias paviršines venas nebūtų pažeistos „giliosios venos“.
Patyręs kraujagyslių chirurgas ultragarsu ištirs kojų venas ir patars, kurią procedūrą – operaciją ar skleroterapiją – reikia atlikti. Kartais atliekamos abi procedūros: operacija, vėliau skleroterapija ar atvirkščiai. Skleroterapija nepatartina žmonėms, sirgusiems kepenų, kraujo ligomis, esant kraujotakos, širdies veiklos sutrikimams, sergantiesiems cukralige. Vieną dieną prieš procedūrą negalima kaitintis saulėje ar soliariume, tepti kojų kremais. Jei taikoma skleroterapija, gydytojas į pažeistą veną sušvirkščia sklerozuojančiųjų vaistų ir medvilniniu kamuoliuku suspaudžia veną. Per procedūrą galite jausti nedidelį skausmą, deginimą. Po procedūros kelias dienas reikia mūvėti elastines gydomąsias kojines arba bintuoti koją elastiniu vyturu. Jeigu reikia kelių skleroterapijos seansų (vienu metu negalima švirkšti didelės vaistų dozės), gydydamiesi turite vengti ilgo sėdėjimo ar stovėjimo, didelio krūvio kojoms. Nusimovus elastines kojines, venos gali atrodyti negražiai, tačiau tai laikina, nes ilgainiui audinių struktūra pasikeis.Venų sienelių peraugimas jungiamuoju audiniu trunka iki dviejų mėnesių. Svarbu atsiminti, kad po skleroterapijos venos gali išsiplėsti kitoje vietoje.

Dėmesio!
Neleiskite šios procedūros atlikti pašaliniams žmonėms. Kraujagyslių būklę gali įvertinti tik patyręs kraujagyslių chirurgas. Neteisingai parinktos sklerozuojančiųjų vaistų dozės, netiksliai atlikta procedūra gali sukelti skaudžias komplikacijas.

Procedūra:
į voratinklines ar išsiplėtusias venas įšvirkščiama specialių vaistų, nuo kurių vena užanka, naudojamas šiuo metu geriausias vaistas aetotoxysclerol (polidekanolis). Naudojama ir putų skleroterapija, leidžianti skleroterapiją atlikti dar efektyviau. .

Trukmė:
20-60 min., pacientas lieka darbingas.

Nuskausminimas:
skleroterapijos procedūra atliekama be nuskausminimo. Skausmas apibūdinamas , kaip uodo, bitės įkandimas , riebalų lašelio užtiškimas.

Nepageidaujamos reakcijos:
deginimas, dilgčiojimas, paraudusi dūrio vieta. Praeina per 1-2 dienas.Galimos kraujosruvos įdūrimo vietoje.

Komplikacijos:
trombo susidarymas, alerginė reakcija, odos išopėjimas pasitaiko labai retai. Procedūra laikoma saugia.

Darbingumo praradimas:
nuolatinė elastinė kompresija iki 48 valandų, vėliau keletą savaičių dirbant.

Apribojimai:
apie vieną mėnesį tiesioginiai saulės spinduliai, galima taikyti apsauginį kremą.

Kartotinumas:
jei reikia, procedūra kartojama kas 2-6 savaites, bet ji neapsaugo nuo venų išsiplėtimo kitoje vietoje.

Kodėl nenaudojame lazerio:
tik keletas bangų yra šiek tiek efektyvios melsviems kapiliarams, retikulinėms venoms, tačiau ir jos duoda laikiną povekį, nes giliau esančios maitinančios šakos nepaveikiamos, kas įgalina greitai kraujagyslėms atsinaujinti. Be to maži kapiliarai sunkiau kaupia energiją, todėl didinant lazerio jėgą gaunami odos nudegimai, o nepakankamai paveikus kraujagyslę ji greit atsinaujinana arba net neužsidaro. Medicininėse klinikose nenaudojamas, tačiau populiarus tarp kosmetologų dėl paprasto, nereikalaujančio papildomų gebėjimų.

Kaina:
kadangi nenaudojama brangi, mažai veiksminga įranga, kaina ženkliai mažesnė nei tuomet, kai naudojama papildoma įranga.

Ar skleroterapija populiari:
Lietuvoje ne, tačiau pasaulyje, ypač pietų, išsivysčiusiose šalyse, kur daugiau atviro kūno, tai pagrindinė venų gydymo procedūra, 2011 metais vien tik Prancūzijoje buvo atlikta 5 milijonai skleroterapijos procedūrų.

Kiti metodai:
nėra efektyvių vaistų, veikiančių sistemiškai, o apie kitus metodus (pvz.IPL ir kiti) medicininiuose sluoksniuose net nediskutuojama dėl abejotino efektyvumo.