Grybelinė infekcija
Grybeline infekcija
Mielių infekcijas sukelia Candida albicans grybelis, kuris aptinkamas burnoje, gerklėje, virškinimo trakte bei makštyje. Hormonų kiekių sutrikimai nėštumo metu, kontraceptinių tablečių vartojimas ir normalaus pH pasikeitimas makštyje – visi šie veiksniai, patirti menstruacijų metu, gali sukelti mielių infekciją. Trumpai tariant, šią infekciją gali sukelti bet koks bakterijų ir mikroorganizmų balanso pasikeitimas makštyje.
Simptomai
Tiek vyrai, tiek moterys gali pasigauti mielių infekciją. Vyrai dažniausiai nepatiria jokių simptomų, tik kai kurie gali jausti dirginimą varpos galvutėje. Moterims mielių infekcijos dažniausiai sukelia stiprų niežulį ir deginimą makštyje bei vulvoje. Niežulį lydi tirštos ir baltos, baltai geltonos ar permatomos išskyros iš makšties. Rimtas požymis, rodantis, kad jūs užsikrėtėte mielių infekcija yra duonos ar alaus kvapas.
Jei kam kilo įtarimų, tai ne tos pačios mielės, kurios naudojamos kepimui ir rauginimui.
Plitimas
Mielių infekcijos gali kilti bet kuriai moteriai ir jos nebūtinai yra susijusios su lytiniais santykiais, nors kartais gali būti perduodamos lytiniam partneriui. Tačiau tai yra gana retas atvejis.
Gydymas
Yra daug populiarių nereceptinių gydymo būdų. Visose vaistinėse galima įsigyti kremų nuo grybelių, makšties žvakučių ar gydomųjų tamponų. Dažniausiai naudojami kremai yra mikonazolis, klotrimazolis ir ekonazolis. Itin didelio skausmo ir diskomforto atveju gali būti naudojamas švelnus steroidų kremas, todėl susisiekite su savo gydytoju dėl geriausiai jums tinkančio gydymo būdo.
Tyrimai parodė, kad tam tikra maisto dieta padeda apsisaugoti/atsikratyti Candida albicans grybelio.
Rekomenduojama:
- Vengti saldžių patiekalų, o ypač tų, kuriose yra rafinuoto cukraus. (Nustatyta, kad cukrus padeda šiam grybeliui augti.)
- Bent porą savaičių nevartoti mielinių patiekalų. Nors ir minėjome, jog maistinės mielės nėra tas pats, tačiau kai kuriems žmonėms gali išsivystyti jautrumas visiems mieliniams grybeliams. Jeigu tyrimai parodo, kad alergijos mieliagrybiams nėra, mielinį maistą galima pamažu grąžinti į racioną.
- Valgyti: šviežias, šaldytas, virtas ar žalias daržoves, kaušinius, žuvį, mėsą, riešutus bei grūdus.
- Gerti daug išvalyto vandens.
- Maistą gaminti su neperdirbtu aliejumi bei valgant visus miltinius patiekalus, atkreipti dėmesį, ar mielės juose tikrai pakeistos soda ir keliamaisiais milteliais.
Jeigu jūs alergiškas kokiam nors iš minėtų maisto produktų, reikalinga speciali dieta. Kai, laikantis šio režimo, sveikata pagerės, dietą galima peržiūrėti pagal gydytojo rekomendacijas.
Yra keletas maisto priedų, kurie gali padėti pašalinti mieliagrybius.
Riebiosios rūgštys – pasižymi antimikrobiniu ir nuo grybelio apsaugančiu veikimu. Dažnai vartojama kaprilinė rūgštis. Šios rūgšties nedideli kiekiai gaminasi organizme, jos randama augaliniuose ir gyvuliniuose riebaluose – svieste, kokosų ir palmių aliejuose. Papildomai gali būti paskirtos terapinės dozės. Undecikleno rūgštis yra mononesočioji riebioji rūgštis, jos yra ir žmogaus organizme, taip pat gaminama iš sėmenų aliejaus. Ji veikia šešis kartus stipriau nei kaprilinė rūgštis.
Česnakas – vartojamas kaip prieskonis ar tiesiog suvalgomas. Tyrimai parodė, kad jis gali sustabdyti infekciją, pažeisdamas jos ląstelės sienelės struktūrą ir vientisumą. Manoma, kad didžiausią česnako antimikrobinį veikimą nulemia viena iš jo sudėtinių medžiagų – alicinas.
Raudonėlis – vartojamas kaip stiprų mėtos prieskonį suteikiantis priedas. Jo sudėtyje yra daug grybelį veikiančių medžiagų.