Mitai apie žmogaus papilomos virusą (ŽPV)

Mitas Nr. 3

Tarp draugų aš esu vienintelė, kuriai šis virusas diagnozuotas, todėl netikiu, kad jis taip paplitęs

Nemaža žmonių dalis apie ŽPV virusą nėra nieko girdėję, todėl nenuostabu, kad jie gali tiesiog nežinoti, jog gali būti viruso nešiotojai. Lietuvos tyrimų duomenimis, kas ketvirta reprodukcinio amžiaus moteris yra infekuota ŽPV, o per visą savo gyvenimą infekuotais ŽPV tampa net keturi iš penkių lytiškai aktyvių žmonių. Šis virusas iš organizmo gali pasišalinti savaime, todėl apie galimą infekuotumą ŽPV moteris gali ir nesužinoti, jei tuo gyvenimo etapu nebuvo tiriama, juolab, kad laikina infekcija nesukelia jokių ligos simptomų. Vyrai dėl infekuotumo ŽPV nėra tiriami, nors gali būti nešiotojai ir platinti šiuos virusus.

Mitas Nr. 4

ŽPV galima užsikrėsti tik atsitiktinių lytinių santykių metu ar turint daug lytinių partnerių

Tiesa, kad rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis iš tiesų yra didesnė, jei turima daug lytinių partnerių, tačiau manymas, kad lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrečia tik tie, kurie turi daug lytinių partnerių, nevengia atsitiktinių lytinių santykių, yra neištikimi ar gyvenantys „kitokį” lytinį gyvenimą yra ydingas iš esmės.

Iš tiesų užsikrėsti ŽPV ir tapti jo nešiotoja galima turint ir vieną mylimą bei ilgalaikį lytinį partnerį.

Net jei jūsų lytinis partneris jums yra pirmasis ir vienintelis, jūs vis tiek galite tapti infekuota ŽPV, jei praeityje jūsų partneris turėjo kontaktą su ŽPV užsikrėtusiais asmenimis ir tapo ŽPV nešiotoju.

Mitas Nr. 5

Jei man diagnozavo ŽPV, vadinasi, mano partneris buvo man neištikimas

Jei jums diagnozavo ŽPV, tikrai nereiškia, kad jūsų partneris yra jums neištikimas. Šis mitas moterims sukelia pyktį, sumaištį, nerimą, baimę.

Virusas žmogaus organizme gali tūnoti savaites, mėnesius, metus ar net visą gyvenimą ir nesukelti jokių ligos simptomų. Tai vadinama lėtine infekcija. Lytinių organų karpoms ar gimdos kaklelio pokyčiams atsirasti reikia laiko (mėnesių, metų). Jei „šiandien” jums diagnozavo ligą, tikrai nereiškia, kad „vakar” jūsų partneris buvo jums neištikimas.

Jei jums nustatė ŽPV infekciją, o jūs turite vieną lytinį partnerį, vadinasi, kad jūsų partneris kažkuriuo savo gyvenimo etapu galėjo turėti lytinių santykių su žmogumi, kuris buvo infekuotas ŽPV.

Mitas Nr. 6

Visi ŽPV tipai sukelia vėžį

Netiesa. ŽPV skirstomi į didelės ir mažos rizikos tipus (genotipus). Vėžį sukelia didelės rizikos ŽPV tipai. Tarptautinė vėžio tyrinėjimo agentūra patvirtino, kad šiandien didelės rizikos žmogaus papilomos virusų yra 14. Kitų virusų onkogeniškumas dar tiriamas, todėl tikėtina, kad ateityje patvirtintų didelės rizikos virusų gali būti ir daugiau. Didžiausios onkogeninės rizikos yra 16 ir 18 ŽPV tipai.

Mažos rizikos ŽPV tipai (6 ir 11) lemia karpas.

Mitas Nr. 7

Lytinių organų karpos kažkada taps vėžiu

Genitalijų karpos beveik išimtinai visais atvejais yra gėrybinis susirgimas. Karpas sukelia tie ŽPV tipai, kurių vėžio pažeistuose audiniuose įprastai nerandama. Ne veltui šie ŽPV tipai, sukeliantys karpas, vadinami „mažos rizikos”. Mažos rizikos ŽPV tipai gali lemti laikinus pokyčius atliekant citologinį gimdos kaklelio tyrimą, tačiau šie pokyčiai nėra vėžiniai. Jei jums aptikti citologiniai gimdos kaklelio pokyčiai, reikia įsitikinti, ar jie neatsirado dėl kitų priežasčių, nepamirštant pagalvoti ir apie didelės rizikos žmogaus papilomos virusus, kurie yra didžiausias gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys.

Mitas Nr. 8

Jei užsikrėsiu ŽPV, jausiu kokius nors infekcijos simptomus

Didžioji dalis žmonių, kurie yra infekuoti ŽPV, nejaučia jokių infekcijos simptomų. Laikina infekcija greičiausiai nesukels nei karpų, nei vėžio. Devyniems iš dešimties infekuotųjų žmonių ši infekcija išnyksta per dvejus metus. Nors jie nejaučia jokių simptomų, infekciją gali perduoti savo lytiniams partneriams.

Mitas Nr. 9

„Nenormalus” gimdos kaklelio citologinis tyrimas reiškia vėžį

Gimdos kaklelio „nenormalius” citologinius pokyčius gali sąlygoti ne tik ŽPV infekcija. Jei jums pasakė, kad jūsų tyrimo atsakymas yra pakitęs ar nustatyti kokie nors pokyčiai, vadinasi, mikroskopuojant jūsų tepinėlį, buvo rastos kelios ląstelės, kurios skiriasi nuo įprastai randamų sveikų, nepažeistų ląstelių. Šie ląstelių pokyčiai gali atsirasti dėl mikropažeidimų, bakterinės infekcijos, mažos rizikos ŽPV tipų ar net dėl netinkamo tyrimo paėmimo bei vertinimo. Dėl šių priežasčių, aptikti citologiniai pokyčiai, pakartojus tyrimą po kelių mėnesių, įprastai nebeaptinkami. Net jei ir vėl jums randami citologinio tyrimo pokyčiai, tai nereiškia, kad jums yra vėžys.

Gydytojas specialistas, norėdamas nustatyti ligą, greičiausiai rekomenduos jums atlikti kolposkopiją (ištirti gimdos kaklelio vaizdą specialiu mikroskopu), paimti audinio biopsiją, gal pasiūlys įvertinti infekuotumą didelės rizikos ŽPV ir tik tada galės pasakyti, ar tie pokyčiai tikrai yra ikivėžiniai ir ar juos reikia gydyti dabar, ar galima stebėti, kol, galbūt, jie išnyks savaime.

Visais atvejais moteris pati turi būti atsakinga už savo sveikatą ir tikrintis kaip rekomenduoja sveikatos priežiūros specialistai.

Mitas Nr. 10

Jei man diagnozuotas ŽPV, liga atsinaujins vėl ir vėl

Kai kuriais avejais, jei ŽPV infekcija išlieka ilgai, o žmogaus imuninė sistema – silpna, karpos ar ikivėžiniai lytinių organų pokyčiai gali pasikartoti. Vieniems – kelis kartus per gyvenimą, kitiems – kelerius. Geroji žinia, kad didžiajai daliai žmonių po dvejų metų ši infekcija jau neaptinkama, blogoji – per metus kas penktas lytiškai aktyvus žmogus vėl gali infekuotis tuo pačiu ar kitu ŽPV virusu.

Žmogaus imuninę sistemą silpnina lėtinės ligos, kai kurie joms gydyti vartojami vaistai, traumos, stresas, chirurginės operacijos, įvairios kilmės mažakraujystė, įvairios infekcijos ir kiti veiksniai. Kiek ilgai ŽPV išliks organizme kiekvienu individualiu atveju – nustatyti negalime, o vaistų ar vakcinų, kuriomis galima pagydyti šiuo metu diagnozuotą ŽPV infekciją, kol kas nėra.

Mitas Nr. 11

Vyresnėms moterims citologinio gimdos kaklelio tyrimo atlikti nereikia

Vėžiniams pokyčiams atsirasti reikia laiko. Tai gali užtrukti metus, dešimt metų ar dar ilgiau. Jei ŽPV infekcija užsikrečiama vyresniame amžiuje, virusas iš organizmo šalinasi lėčiau, o kuo ilgiau jis tūno ląstelėse, tuo didesnė rizika atsirasti ikivėžiniams pokyčiams ir vėžiui. Vyresniame amžiuje latentinė infekcija vėl gali tapti aktyvia.

Sprendimas nesitikrinti gali būti lemtingas (fatalinis): kas ketvirta moteris, kuriai diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys yra 65 metų ir vyresnė. Daugiau nei 40 proc. mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio taip pat registruojamos būtent šio amžiaus moterims.

Lietuvoje Nacionalinė gimdos kaklelio vėžio profilaktikos programa vykdoma 25-60 metų moterims. Tik jūsų gydytojas jums pasakys, ar jums jau tikrai daugiau nereikia atlikti citologinio gimdos kaklelio tyrimo.

Mitas Nr. 12

Jei man išgydė karpas, savo partnerio aš jau nebeužkrėsiu

Karpų pašalinimas nereiškia, kad ŽPV infekcija išnyko visai.

Matomos karpos dažniausiai gydomos vaistais arba šalinamos chirurginiu būdu. Po gydymo rizika perduoti karpas sąlygojantį ŽPV greičiausiai sumažėja, nes suardomos ląstelės, kuriose virusas tūnojo. Tačiau virusas gali tūnoti ir aplinkinėse ląstelėse, kuriose dar nėra jokių akimi matomų pokyčių, todėl infekcijos perdavimas yra įmanomas.

Mitas Nr. 13

Dėl ŽPV galiu būti saugi, nes mano partneris neturi lytinių organų karpų

Karpų ant lytinių organų nebuvimas nebūtinai reiškia, jog jūsų partneris nėra ŽPV nešiotojas. Dažnai ŽPV virusas fiziškai yra nematomas, todėl akimi nustatyti, ar jūsų partneris turi ŽPV, negalima.

Mitas Nr. 14

Lesbietėms nereikia reguliariai atlikti citologinio gimdos kaklelio tyrimo

Gimdos kaklelio vėžiui atsirasti reikia, kad ŽPV patektų į gimdos kaklelio ląsteles, o tai dažniausiai įvyksta vagininių (heteroseksualių) santykių metu. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad ŽPV gali būti perduodamas artimo sąlyčio metu, liečiantis odai, gleivinėms. Tikėtina, kad gimdos kaklelio vėžio dažnis tarp tikrųjų lesbiečių turėtų būti mažesnis, tačiau atliktų tyrimų duomenimis, genitalijų ŽPV infekcija lesbietėms aptinkama gana dažnai, net jei jos niekada nėra turėjusios heteroseksualių lytinių santykių. Todėl patvirtinti, kad jos niekada nesirgs gimdos kaklelio vėžiu, negalime. Išvada – jos irgi turi būti tikrinamos ginekologiškai, atliekant joms citologinį gimdos kaklelio tyrimą.

Mitas Nr. 15

Jei moteriai diagnozuoti patologiniai gimdos kaklelio pokyčiai, jos partneris turi būti ištirtas dėl ŽPV infekcijos

Vertinant kitų lytiškai plintančių infekcijų rekomenduojamą diagnostiką ir gydymą, kuomet tiriami ir gydomi visi tuo metu turimi lytiniai partneriai, šis mitas lyg ir neturėtų būti mitas, tačiau kol kas nėra tokio diagnostinio testo, kuris padėtų nustatyti, ar vyras yra infekuotas ŽPV, o diagnozuotai ŽPV infekcijai gydyti mes neturime nei vaistų, nei vakcinų.

Šiandien visuotinai priimta, kad jei moteriai nustatyti gimdos kaklelio pokyčiai, nustatyti lytinio partnerio infekuotumą ŽPV nereikia. Tikėtina, kad partneris yra ar kažkuriuo gyvenimo metu buvo infekuotas ŽPV infekcija, nors jokių infekcijos požymių jam nėra ar nebuvo diagnozuota.

Be abejo, jei moteriai diagnozuojamos lytinių organų karpos, jos partneriui taip pat rekomenduojama pasitikrinti, nes didžioji dalis žmonių patys mažų karpų, esančių jų lytinių organų srityje, net nepastebi.

Mitas Nr. 16

Man nėra rizikos užsikrėsti ŽPV, nes aš naudoju prezervatyvus

Naudojant prezervatyvus, galimybė užsikrėsti ŽPV infekcija ir sirgti ŽPV sąlygotomis ligomis yra tik sumažinama, tačiau prezervatyvo naudojimas kartais gali padėti greičiau „atsikratyti” jau turimos ŽPV infekcijos.

Teisingai, tinkamai ir laiku naudojant prezervatyvus galima išvengti lytiškai plintančių infekcijų, kurios perduodamos per kūno skysčius (gonorėja, ŽIV, trichomona ir kt.), tuo tarpu žmogaus papilomos virusas, herpes infekcija gali būti perduodami ir tiesioginio kontakto metu, susiliečiant odai ir gleivinėms. Prezervatyvas nepadengia visos tarpvietės odos, todėl vulva, analinė, perianalinė sritys, varpos pagrindas, kapšelis lieka atviri kontaktui. ŽPV gali būti perduotas ir prieš užmaunant prezervatyvą.

Mitas Nr. 17

Aš neturiu lytinių santykių, todėl negaliu užsikrėsti ŽPV

ŽPV virusai gali būti perduodami vaginalinių, oralinių ar analinių santykių metu, taip pat, kaip ir tiesioginio odos ar gleivinių sąlyčio metu, per makštį, burną, išangę. ŽPV infekcija galima infekuotis petingo metu (liečiantis prie kito žmogaus lytinių organų), net ir neturint penetracinių santykių (įsiskverbiant). Gimdanti moteris ŽPV infekciją gali perduoti savo naujagimiui, kuris vėliau gali susirgti laringine papilomatoze (gerklų karpomis).

Mitas Nr. 18

ŽPV galima išgydyti

Galima išgydyti virusų sąlygotas karpas ar ikivėžinius pokyčius, neretai ir vėžį, tačiau virusui įveikti nei vaistų, nei vakcinų nėra.

Kiekvienas organizmas turi galimybę šį virusą išnaikinti pats. Viruso savaiminis išnykimas priklauso nuo organizmo imuninės sistemos stiprumo bei viruso agresyvumo ir jo kiekio. Tiesa ir tai, kad žmogaus imuninė sistema gali numalšinti viruso agresyvumą, kad jis nekeltų grėsmės sveikatai net ir visiškai virusui neišnykstant.

Mitas Nr. 19

ŽPV infekcija gali sukelti nevaisingumą

ŽPV infekcija neturi įtakos moters vaisingumui. Jei moteris nėščia ir yra infekuota ŽPV, jai gali atsirasti karpų ar ikivėžinių pokyčių, tačiau tikrinantis reguliariai šių ligų galima išvengti laiku. Tačiau ŽPV infekciją moteris gali perduoti savo naujagimiui gimdymo metu.

Mitas Nr. 20

Mano mergaitė dar nebendrauja su berniukais, todėl skiepyti ją dar per anksti

Geriausias vakcinų imuninis atsakas (antikūnų kiekis) gaunamas tada, kai skiepijamos jaunos mergaitės, o efektyvumas – jei skiepijamos mergaitės dar neturėjusios kontakto su ŽPV (neturėjusios lytinių santykių). Jaunoms mergaitėms užtenka tik dviejų vakcinų dozių, o vyresnėms mergaitėms ir moterims, norint pasiekti tokį patį imuninį atsaką, reikia trijų vakcinos dozių.

Mitas Nr. 21

Aš esu skiepyta vakcina nuo ŽPV, todėl reguliariai tikrintis ir atlikti citologinį gimdos kaklelio tyrimą man nereikia

Net jei esate pasiskiepijusi kuria nors vakcina nuo ŽPV, jums vis tiek reikia reguliariai tikrintis, kad būtų atliktas citologinis gimdos kaklelio tyrimas. Šiuo metu esančios vakcinos neapsaugo nuo visų ŽPV, kurie gali sukelti vėžį.

Mitas Nr. 22

Vakcinose nuo ŽPV yra virusų, kurie pateks į mano organizmą ir aš tikrai susirgsiu vėžiu

Vakcinose nuo ŽPV nėra nei gyvų, nei užmuštų virusų. Jose yra tik viruso apvalkalo dalelių, todėl jei pasiskiepysite vakcina, jūs nei apsikrėsite virusu, nei dėl skiepo susirgsite kuriomis nors viruso sąlygotomis ligomis. Pasiskiepijus, organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie, patekus virusui į organizmą, jį neutralizuos, neleis patekti į ląsteles, todėl šios liks sveikos.

Mitas Nr. 23

Vakcina nuo ŽPV kenkia vaisiui

Jei pasiskiepijote kuria nors vakcina nuo ŽPV, nėštumo atidėlioti nereikia. Vakcina neturės įtakos nei vaisingumui, nei pakenks būsimam vaisiui.

Jei sužinojote, kad skiepas jums buvo suleistas jau esant nėščiai, nerimauti nereikia. Paskiepytoms nėštumo metu, papildomų šalutinių reiškinių neatsirado nei motinai, nei vaisiui. Informuokite savo gydytoją ir dėl kitos vakcinos ateikite jau po gimdymo.

Žindymo metu skiepytis galima. Vakcina neturi įtakos pieno kokybei ir nekenkia žindomam naujagimiui.

Mitas Nr. 24

Vakcinos nėra tinkamai ištirtos, įrodymų, kad jos sumažins ŽPV sukelto vėžio dažnį – nėra

Iki vakcinos buvo pateiktos rinkai, tyrimų metu buvo paskiepyta tūkstančiai merginų, moterų, berniukų ir vyrų 33 pasaulio šalyse. Tyrimų duomenimis, vakcinos yra 100 proc. efektyvios prieš 16 ir 18 ŽPV tipų sukeltus ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius, 90 proc. efektyvios apsaugant jaunuolius nuo lytinių organų karpų bei ikivėžinių varpos ligų, 78 proc. efektyvios apsaugant nuo išangės ligų, kurias sukelia mažos rizikos (6 ir 11) bei didelės rizikos (16 ir 18) ŽPV tipai.

Šiandien 130 pasaulio šalių paskiepyta daugiau nei 200 milijonų vakcinų dozių. Šalyse, kuriose buvo paskiepyta daugiau nei pusė jaunų mergaičių, joms, lyginant su neskiepytomis, labai sumažėjo 16 ir 18 ŽPV tipų infekcijų (68 proc.) ir genitalijų karpų (61 proc.), dėl kryžminės vakcinų apsaugos beveik trečdaliu (28 proc.) sumažėjo kitų ŽPV tipų (31,33 ir 45 tipų) infekcijų. Dėl efektyvios mergaičių vakcinacijos, net neskiepijant berniukų, tarp šių sumažėjo lytinių organų karpų.

Mitas Nr. 25

Vakcinos nuo ŽPV turi daugiau šalutinių reiškinių nei kitos vakcinos

Nepageidaujamų reakcijų gali turėti visos vakcinos, taip pat ir vakcinos nuo ŽPV. Dažniausios vakcinų nuo ŽPV nepageidaujamos reakcijos yra šios: silpnai arba vidutiniškai išreikštos injekcijos vietos reakcijos (78-94 proc. atvejų) – skausmingumas, paraudimas, paburkimas, pakankamai dažnos – galvos skausmas (iki 13 proc.). Visos nepageidaujamos reakcijos yra trumpalaikės. Labai reta, bet grėsminga nepageidaujama reakcija gali būti anafilastinis šokas, jei esate alergiškas kuriai nors vakcinoje esančiai sudėtinei daliai. Siekiant laiku pastebėti alerginę reakciją, visi paskiepytieji turi būti stebimi dar 15 minučių po vakcinacijos.

Mitas Nr. 26

Vakcinacija nuo ŽPV apsaugo nuo šios infekcijos visa likusį gyvenimą

Tyrimais stebimas vakcinų efektyvumas – 10 metų. Vertinant turimus duomenis, apskaičiuotas vakcinų efektyvumas – daugiau kaip 20 metų.

Šiuo metu kol kas jokių duomenų, kad reikėtų pakartotinės vakcinacijos ateityje, dar nėra. Jei tolesni stebėjimai parodys, kad vakcinų efektyvumas mažėja, gali reikėti pakartotinos vakcinacijos vyresniame amžiuje.

Mitas Nr. 27

Vakcinos nuo ŽPV tik padidins jaunuolių lytinį aktyvumą

Toks mitas nepagrįstas jokiais tyrimais. Įrodyta, kad tinkamas lytinis švietimas ir ugdymas atitolina lytinių santykių pradžią, sumažina lytinių partnerių skaičių ir paskatina atsakingiau žiūrėti į kontracepciją, tiek apsisaugant nuo nepageidaujamo nėštumo, tiek ir nuo lytiškai plintančių infekcijų.

Paskiepytieji jaunuoliai nei anksčiau pradėjo lytinį gyvenimą, nei turėjo daugiau lytinių partnerių, lyginant su jų nepaskiepytais bendraamžiais.

Mitas Nr. 28

Vakcinos nuo ŽPV skirtos tik mergaitėms ir moterims

Visomis šiuo metu rinkoje esančiomis vakcinomis galima skiepyti ne tik mergaites, bet ir berniukus nuo 9 metų amžiaus. Pasaulyje jau yra 6 šalys, kuriose berniukų vakcinacija nuo ŽPV įtraukta į nacionalinius imunoprofilaktikos skiepijimo kalendorius (Australija, Austrija, Izraelis, Kroatija, Kanada, JAV).

Mitas Nr. 29

Pasaulyje daug šalių jau atsisako vakcinos nuo ŽPV, o Lietuva tik dabar pradeda skiepyti

Pasaulyje vakcinomis nuo ŽPV pradėta skiepyti 2007 metais. Tuo metu vakciną nuo ŽPV į savo Nacionalinius imunoprofilaktikos skiepų kalendorius buvo įtraukusios tik trys šalys. 2016 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, vakcinas nuo ŽPV į savo Nacionalinius imunoprofilaktikos skiepų kalendorius jau yra įtraukusios 68 pasaulio šalys, iš jų 29 – Europos.

Mitas Nr. 30

Jei mano imunitetas virusą gali įveikti, kodėl aš turiu skiepytis

Kas ketvirtai moteriai iš tiesų nustatomi natūraliai susiformavę antikūnai prieš ŽPV, tačiau jų kiekis toks mažas, kad beveik visais avejais yra nepakankamas kovoti su ŽPV infekcija kito užsikrėtimo metu.

Kad susiformuotų tinkamas imuninis atsakas (pasigamintų antikūnai, kurie kraujyje ar ląstelėse neutralizuotų į organizmą patekusią infekciją), tam tikras patogeno kiekis turi patekti į kraują arba pažeisti natūralią ląstelės struktūrą, kad organizmas ląstelę atpažintų kaip svetimą. Žmogaus papilomos virusas į kraują beveik nepatenka arba patenka labai maži jo kiekiai. Virusui gyvuoti ir daugintis reikia ląstelės aplinkos. Nepažeisdamas ląstelės apvalkalo, virusas įsiskverbia į ją ir naudoja savo gyvavimo ciklui pratęsti. Jei virusas nepatenka į kraują, nesusidaro antikūnai kraujyje (humoralinis imunitetas), jei nepažeidžia ląstelės apvalkalo, organizmas ląstelės neatpažįsta kaip svetimos, todėl nesusidaro ir ląstelinis imunitetas.

Vakcinos suformuoja dirbtinį ląstelinį ir humoralinį (kraujo) imunitetą, organizmas pagamina didelį antikūnų kiekį, pajėgų įveikti infekciją kito užsikrėtimo metu. Jei pasiskiepijate jau turėdama ŽPV infekciją, susidaręs imuninis atsakas neleidžia šiai infekcijai plisti jūsų organizme.