Vasarą daugiau laiko praleidžiame lauke, todėl oda gauna didesnį ultravioletinių spindulių kiekį. Net ir naudojant apsauginį kremą, dalis odos vis tiek patiria saulės poveikį. Rudens pradžia gali būti tinkamas laikas apžiūrėti savo odą ir įvertinti, ar neatsirado naujų arba nepasikeitė jau turimi apgamai.

Tačiau svarbu suprasti: apgamų patikra nėra vien sezoninė procedūra. Pastebėjus naują ar besikeičiantį odos darinį, nereikėtų laukti rudens, kasmetinės patikros ar kito patogaus laiko. Jį turėtų įvertinti gydytojas dermatologas.

Kaip saulė veikia odą?

Ultravioletinė spinduliuotė gali pažeisti odos ląstelių genetinę medžiagą. Organizmas dalį šių pažeidimų ištaiso, tačiau pasikartojantis ir intensyvus saulės poveikis didina priešlaikinio odos senėjimo ir odos vėžio riziką.

Ypač reikšmingi yra stiprūs nudegimai saulėje, ilgalaikis buvimas saulėje be apsaugos ir naudojimasis soliariumais.

Tai nereiškia, kad kiekvienas po vasaros pakitęs ar patamsėjęs apgamas yra pavojingas. Įdegus aplinkinei odai, apgamai gali atrodyti kitaip, o kai kurie pigmentiniai pakitimai gali būti visai nepavojingi. Vis dėlto patikimai atskirti gerybinį darinį nuo įtartino gali tik kvalifikuotas gydytojas.

Kokius apgamo pokyčius svarbu pastebėti?

Savarankiškai apžiūrint apgamus naudinga prisiminti ABCDE taisyklę:

• A – asimetrija. Viena apgamo pusė skiriasi nuo kitos.
• B – kraštai. Jie tapo nelygūs, dantyti, išplaukę ar neaiškūs.
• C – spalva. Apgame atsirado kelių spalvų arba nevienodo atspalvio sričių.
• D – skersmuo. Didesniems nei 6 mm dariniams reikia daugiau dėmesio, tačiau melanoma gali būti ir mažesnė.
• E – evoliucija. Keičiasi apgamo dydis, forma, spalva, paviršius ar pojūčiai.

Ypač svarbus yra paskutinis požymis – kitimas. Dermatologui reikėtų parodyti ir tokį apgamą, kuris pradėjo niežėti, skaudėti, šlapiuoti, šašuoti ar kraujuoti.

Taip pat svarbus vadinamasis „bjauriojo ančiuko“ požymis: vienas apgamas atrodo visiškai kitaip nei kiti to paties žmogaus apgamai.

Kodėl nepakanka apgamą apžiūrėti akimis?

Plika akimi matoma tik apgamo forma, spalva ir paviršius. Dermatoskopas leidžia gydytojui pamatyti pigmento ir kraujagyslių struktūras, kurių įprastos apžiūros metu nematyti.

Dermatoskopija yra neinvazinis ir neskausmingas tyrimas. Gydytojas, vertindamas darinį, atsižvelgia į:

• jo dermatoskopinę struktūrą;
• vietą kūne;
• kitus paciento apgamus;
• anksčiau užfiksuotus vaizdus;
• paciento amžių ir odos tipą;
• buvusius nudegimus saulėje;
• asmeninę ir šeimos odos vėžio istoriją.

Todėl svarbi ne tik aparatūra, bet ir gydytojo gebėjimas teisingai interpretuoti matomą vaizdą.

Kuo padeda „FotoFinder“ sistema?

„FotoFinder“ – kompiuterinė odos vaizdų dokumentavimo ir dermatoskopijos sistema. Ji leidžia:

• kokybiškai nufotografuoti odos darinius;
• gauti padidintą dermatoskopinį vaizdą;
• pažymėti stebimus apgamus;
• išsaugoti jų vaizdus;
• per kitą patikrą objektyviai palyginti pokyčius;
• stebėti daug apgamų turinčių pacientų odą.

Ilgalaikis vaizdų palyginimas ypač naudingas žmonėms, kurie turi daug apgamų, netipinių darinių arba didesnę melanomos riziką.

Kompiuterinė analizė gali atkreipti gydytojo dėmesį į įtartinus požymius, tačiau ji nenustato galutinės diagnozės. Aparatas yra pagalbinė priemonė, o ne kvalifikuoto dermatologo pakaitalas.

Jeigu darinys atrodo įtartinas, galutinei diagnozei gali būti reikalingas jo pašalinimas ir histologinis ištyrimas.

Kam profesionali apgamų patikra ypač svarbi?

Reguliariai tikrintis reikėtų žmonėms, kurie:

• turi daug apgamų;
• turi netipinių ar nevienodų apgamų;
• anksčiau stipriai nudegė saulėje;
• dažnai naudojosi soliariumu;
• yra šviesios odos ir greitai nudega;
• šeimoje turi melanomos ar kito odos vėžio atvejų;
• patys anksčiau sirgo odos vėžiu;
• vartoja imunitetą slopinančius vaistus;
• pastebėjo naują arba besikeičiantį darinį.

Patikrą atliekantis dermatologas pagal individualią riziką rekomenduoja ir tolesnio stebėjimo dažnį. Ne visiems pacientams reikalingas vienodas patikrų intervalas.

Ar būtina tikrintis būtent po vasaros?

Neegzistuoja taisyklė, kad visi žmonės privalo tikrinti apgamus būtent rudenį. Tačiau vasaros pabaiga yra praktiškas priminimas atidžiau apžiūrėti odą po intensyvesnio saulės poveikio.

Svarbiausia – nelaukti, jeigu darinys:

• atsirado naujai;
• pradėjo greitai didėti;
• pakeitė formą ar spalvą;
• kraujuoja arba negyja;
• atrodo visiškai kitaip nei kiti apgamai.

Tokį darinį dermatologui reikėtų parodyti artimiausiu metu, nepriklausomai nuo metų laiko.

Kvalifikuotas gydytojas ir tinkama aparatūra – viena sistema

Patikima apgamų diagnostika remiasi ne vienu aparatu ar automatiniu įvertinimu. Geriausią rezultatą suteikia kvalifikuoto dermatologo patirtis, dermatoskopija, galimybė išsaugoti vaizdus ir objektyviai stebėti jų pokyčius.

Klinikoje „Narmeda“ apgamus vertina patyrę gydytojai dermatologai ir onkodermatologas. Naudojama vokiška kompiuterinės dermatoskopijos ir ilgalaikio apgamų stebėjimo sistema „FotoFinder“.

Registracija:

Klinika „Narmeda“
Ceikinių g. 5, Vilnius
+370 617 05733
www.narmeda.lt